1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.
Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kt. sunkius fizinius darbus. Be to, juos vargino šaltos aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas, žemines, barakus.
Birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena. Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai. Akmenės rajono stalo tenisininkai neliko abejingi ir prisidėjo prie šios gedulingos dienos paminėjimo. Šį kartą nuspręsta atlikti žygį dviračiais į Žagarę. Šiame žygyje dalyvavo moksleiviai iš Akmenės, Naujosios Akmenės ir Kivylių kaimo, tarp kurių ir NVŠ programos „Stalo tenisas-sveikata“ dalyviai.
Žygio metu moksleiviai ugdė ištvermę ir valią, mokėsi nugalėti save, savo baimę iššūkiams bei įgyti daugiau pasitikėjimo savimi. Džiugu, kad kelionė neprailgo, kad nenutiko jokių nemalonumų ir nuvykome saugiai prie Žagarės tvenkinio. Diena nebuvo pati šilčiausia, tačiau moksleiviams šalto vandens vasara ir nebūna. Smagiai pasimaudėme, išsikepėme dešrelių, pasidžiaugėme nuostabiu Žagarės regioninio parko vaizdu ir išjudėjome link namų. Kaip bebūtų keista, grįžti namo buvo dar linksmiau ir greičiau. Gal todėl, kad pasitikėjimas savimi išaugo, o gal, kad norėjosi greičiau su draugais pasidalinti savo dienos įspūdžiais. Svarbu, kad moksleiviai patyrė daug teigiamų emocijų, įgavo pasitikėjimą savimi, kad per dieną numinti 70-80 km yra vieni juokai. Kaip tikri sportininkai, per fizinį aktyvumą, kilniu tikslu paminėjome įstorinę tragedijos dieną.
Dėkoju savo auklėtiniams, kurie prisidėjo prie šios akcijos, dėkoju už tvarkingą elgesį kelyje, už norą tobulėti ir pagerbti į Sibirą ištremtus žmones. Duok Dieve, kad tokia tragedija daugiau niekada gyvenime nebepasikartotų…
Akmenės rajono stalo teniso klubo „Mažoji raketė“ narys Kęstutis Barauskas
