Jau graži tradicija tapo, kad besibaigiant varžybų ir treniruočių sezonui stalo tenisininkai leidžiasi į kelionę atsikvėpti po sunkių darbų. Šį kartą buvo pasirinkta pažintinė-sportinė stovykla po Kuršių nerijos nacionalinį parką. Šios kelionės tikslas buvo stiprinti socialinius įgūdžius, skatinti savanorišką veiklą ir įvairias jaunimo iniciatyvas. Ši kelionė finansuojama iš Akmenės rajono savivaldybės programos „Jaunimo iniciatyvų ir laisvalaikio užimtumo plėtojimas 2013 metasis“.
Kelionė įvyko birželio 14-15 dienomis, joje dalyvavo 13 pažangiausių Akmenės rajono stalo tenisininkų (10-19 metų amžiaus) bei jų treneris Kęstutis Barauskas. 2012 metais kiekvienas iš šių moksleivių vidutiniškai turėjo apie 140 treniruočių ir 40 varžybų. Ši kelionė moksleiviams suteikė dvasinę, moralinę bei psichologinę atgaivą.
Pažintinės kelionės pirminis taškas buvo Lietuvos jūrų muziejus. Kad per daug nesiblaškytumėme, užsisakėme gidą, kuris mums labai daug papasakojo apie įdomų, kupiną paslapčių povandeninį gyvenimą. Mokėmės kaip yra statomi laivai, kaip pasigaminti pačiam mažą laivelį, atlikome eksperimentą kokiu būdų galima paskandinti povandeninį laivą ir t.t. Prisižiūrėjome įvairių rušių žuvis ir vaikams labai patiko, kai galėjo maitinti azijietiškus karpius, kurie atrodo kaip auksinės žuvelės ir leidžiasi glostomi kaip šuniukai. Taip pat didelio vaikų dėmesio sulaukė muziejaus mažieji pingvinai, kurie kantriai leidosi tikrinami reakcijos greitumą. Pataikėme tinkamu momentu, kai galėjome pamatyti Kalifornijos jūrų liutų pasirodymą, kurie demonstravo puikią dresūrą bei gerą nuotaiką, kuria užkrėtė ir žiūrovus. Nusifotografavome prie laivų – veteranų ekspozicijos, apsilankėme pajūrio žvejo etnografinėje sodyboje. Šalia žvejo sodybos stovėjo didelė palapinė, kurioje moteris mokė iš šiaudų pasigaminti paukštį, moksleiviams buvo labai smalsu ir tuojau pat savo sugebėjimus demonstravo ne tik mergaitės, bet ir berniukai.
Nors kelionė buvo tik prasidėjusi, tačiau laikas tiksėjo negailestingai. Pasileidome į kelionę – Juodkrantės miestelį, kuriame visi išsinuomojome dviračius ir nusprendėme, kad Kuršių nerijos nacionalinį parką geriau pažinsime apvažiavę su dviračiais. Bet kokia ekskursija neapsieina be nuotykių, kurie paprastai praskaidrina nuotaiką ir atmintyje išlieka daug ilgiau, nei pati numatyta kelionė. Nespėjus išvažiuoti iš Juodkrantės Paulai sugedo dviratis, laukėme gerą pusvalandį, kol dviračiai buvo sukeisti. Maršrutas dviračiais sudarė apie 30 km., kur pirmuosius kilometrus pradėjome minti 18.00 val vakaro. Labai džiaugėmės puikiu vasaros oru ir mėgaujėmės nacionalinio parko kraštovaizdžiu. Kadangi visi iš mūsų šiame krašte buvome pirmą kartą, tai teko ir paklaidžioti, kurio dėka pasinaudoję progą aplankėme garnių ir kormoranų koloniją. Kadangi dviračiai buvo išnuomoti iki 22.00 val. vakaro, tai buvo šiek tiek nerimo ar spėsime įveikti šią trasą ir laiku pasiekti kelionės tikslą, juolab, kad su mumis važiavo dvi nykštukės Karolina Kuznecova ir Gabrielė Strodomskytė (šiemet baigė 3 kl.). Nepaisant to, mums puikiai sekėsi susitvarkyti su drausme kelyje, buvome pavyzdingi dviratininkai ir Nidą pasiekėme 21.45 val. Esu maloniai nudžiugintas savo auklėtinėm Karolina ir Gabriele, jos ryžtingai kartu su visais įveikė 30 km. trasą, ne kiekvienas šiuolaikinis trečiokas vaikas sugebėtų įveikti šį atstumą.
Kadangi visi buvome išalkę, tad skubėjome į parduotuvę nusipirkti šašlykų ir vykome į Nidos kempingą, kuriame buvome nuplanavę apsistoti. Stovyklavietėje kiekvienas pasiskirstėme savo darbus ir taip komandinio darbo dėka įsikūrėme. Kadangi apskritai vėlai atvykome, tai mūsų vakarienė buvo pamaloninta tik 1.00 nakties. Kadangi buvo vėlu, tai trumpai buvo apibendrinta kelionės pirmosios dienos įspūdžiai, pasišnekučiavome ir ėjome į savo palapines ilsėtis.
Kitos dienos ryte leidome sau pasilepinti ir kėlėmės 9.00 val. ryto. Pusė valandos laiko skyrėme atsiprausti ir visi rinkomės prie arbatos puodelio, kuriuo metu žaidėme žaidimą, kurio tikslas yra atskleisti savo subjektyvią nuomonę apie draugus esančius šalia. Kiekvienas iš mūsų esame individai, kurie apie save turime subjektyvią nuomonę, tačiau gyvenime yra taip, kad kiti apie tave galvoja kitaip, nei pats tu apie save. Todėl šio žaidimo tikslas buvo išsiaiškinti, ką tavo draugai galvoja apie tave. Žaidimui pasibaigus moksleiviai labai smalsiai skaitė draugų nuomones apie juos pačius ir tikrino ar iš tiesų juos gerai pažįsta jų draugai. Labai daug buvo teigiamų emocijų, kadangi atsakymai buvo nuoširdžiai malonūs su šiek tiek humoro gaidele.
Rytui įsibėgėjus ir vėl pasiskirstėme darbus: vieni gamino pusryčius, kiti palapines nuardė, o kiti aplinką tvarkė savo teritorijoje. Papusryčiavus moksleiviai išbandė jėgas lauko teniso aikštelėje, kur iš pradžių kamuoliukas skriejo už vartų ribos, o žaidimo pabaigoje jau įsiteko ir į teniso aikštelės ribas. Nenugalimas lauko teniso kortose buvo Gintautas Adomaitis, kuris žaisdamas lauko tenisą nemažai pritaikė stalo teniso žaidimo patirtį.
Palikę poilsiavietę aplankėme restauruotą saulės laikrodį, kuris yra pastatytas ant Parnidžio kopos. Vaizdas yra neišpasakojamo grožio, ne veltui Džiugas Montvilas teigė „jaučiuosi kaip Ispanijoje“, nes tikrai, toks jausmas, kad esi užsienyje. Keista, kad lietuviai keliones renkasi svetur, neaplankę nuostabių vietų Lietuvoje, kuriose lankosi be galo daug turistų iš visos Europos. Dar kartą pasigrožėję nuostabia Lietuvai priklausiančia gamta, apsistojome Nidos paplūdimyje, kuriame vaikai kaip ruoniukai tenkinosi Baltijos jūros teikiamais malonumais. Šį kartą didelį įspūdį paliko bangų dydis, su kuriomis vaikai labai smagiai žaidė. Taip pat moksleiviai tarpusavyje jėgas išbandė ir paplūdimio tinklinyje. Atrodo kątik įžengėme į paplūdimį, o jau laikrodis rodo 17.00 val. Atsisveikinome visi su Baltijos jūrą ir pajudėjome namų link.
Juodkrantėje sustojome aplankyti Raganų kalną. Raganų (Jono, Ievos) kalnas nuo seno mena čia švęstas Jonines. Tomis naktimis nuo kalno į marias viena paskui kitą riedėdavo degančios dervos statinės. Didžiausia Raganų kalno puošmena – tautodailės medinių skulptūrų parkas. Jis įrengtas 1979 m. pagal skulptoriaus S.Šarapovo ir architekto A.Nasvyčio projektą. 65 medinėse skulptūrose, sukurtose 49 menininkų galime atpažinti lietuvių liaudies pasakų ir legendų herojus. Čia ypač gausu raganų ir velnių. Mažųjų lankytojų džiaugsmui kalno papėdėje įrengtos sūpuoklės ir karstyklės.
Ši pažintinė stotelė stalo tenisininkams buvo paskutinė, po kurios keliavome namo ir į Akmenę grįžome tik 21.00 val. Nepaisant to, kad mokiniai buvo labai pavargę, jie džiaugiasi šia kelione ir manau, kad dar ilgai jų atmintyse išliks šios kelionės įspūdžiai.
Esame labai dėkingi Akmenės rajono savivaldybės programai „Jaunimo iniciatyvų ir laisvalaikio užimtumo plėtojimas“, Akmenės rajono stalo teniso klubui „Mažoji raketė“ bei vaikų tėveliams už suteiktą galimybę organizuoti pažintinę-sportinę stovyklą, kuri suteikė jaunimui sąlygas išbandyti savo ištvermę, daugiau pažinti vienas kitą, įgyti naujų istorinių žinių, pažintį Kuršių nerijos nacionalinį parką bei patirti begalę smagių akimirkų.
Akmenės rajono stalo teniso treneris Kęstutis Barauskas
